Žvėris nusižiovauja, nusiražo ir nubunda.. (cituojant G&G Sindkato dainą 'Degantis sniegas')
Bėga ketvirti metai plento. Subėgta keletas varžybų ir laimėta ne viena dvikova prieš save. Atrastos patirtys, sulaužytos krūvos taisyklių bandant perlipti ribas ir išbandyti, ką visgi gali turimas kūnas. Surinktos traumos nuo adaptacijos ar klaidų ir jau dalinama patirtis, kaip ir ką gydyti.
Lyg ir būtų pats laikas pradėti dirbti rezultatui ir siekti tos maratoninės 3:00:00 kartelės laužymo, kuri mėgėjams kaip išganymas ir atpildas už tūkstančius kilometrų susuktų treniruotėse. Susukta ir mano kojomis jau apie 5000km plento takeliais. Gal būčiau judėjęs ir toliau, bet įveikus 100km distanciją plentu, širdis pradėjo ieškoti kažko kito, kažko neatrasto ir naujo. Kaip visada laiku ir vietoj pasitaikė Andrius Ramonas, kuri pasiūlė: 'Žinai, tau reikia i kalnus!'. Ir kaip visada aš pasirašiau tam nuotykiui, ar, tiksliau, nuotykio galimybei. Dar nesuprasdamas, kas tai tokio pradėjau ruoštis. Tik kam? Kaip? LT mes gi neturim kalnų. Pasiklausinėjęs supratau, kad reikia daryti tai, ko būčiau vengęs prieš kelis metus, kaip lietus dykumos. Reikės imtis trailo.
