-Sustok! - šūkteli balsas.
Po kelių žingsnių sustoju. Šnopuodamas garais, kaip ką
tik pabudęs slibinas, uždengiu savo matomumo lauką. Lauke vėsu. Rytinė vėsa dar
gaubia stadiono taką ir ant rasa nulietos dangos matosi bėgimo batelių žymės.
-Ką čia veiki? - išgirstu klausimą.
Kiek atgaudamas kvapą vis bandau įžvelgti miglotą
siluaetą. Ar dėl deguonies trūkumo, ar dėl ankstyvo paros meto akys kiek
nefokusuoja.
-Bėgu atkarpas - atsakau.
Nesitikiu kito klausimo ir bandau pradėti judėti, nes
negaliu sustoti. Taip liepia programa.
-Ir ar toli nubėgsi? - vėl išgirstu.