Danske Bank X-asis Vilniaus Maratonas. Keep Calm and MarathOn

Taip. Paskutinė savaitė. Visi meta krūvį, visi apžiūrėjo trasą, visi žino kaip ir ką bėgs. Bet gal galiu jums pasiulyt imtis kiek kitokio bėgimo?

Šis Vilniaus Maratonas bus jubiliejinis. Kai kam jis bus pirmasis, kai kas bandys mušti savo PB/PR, nors ir nedėkinga trasa, kai kas stovės žiūrovų vietose, nes neišdrįso pabandyti bėgimo kelio. Bėgsiu ir aš. Prabėgęs paskutinę 100-inę ilgą laiką kankinaus, nes neradau sau vietos - neradau tikslo, ką čia toliau nuveikus. Kitas 'Baltic Cup 100km', kurį galima bėgti greičiau bus tik kitais metais. Vis klausiau savęs 'ar nereiktų nuveikti kažko kitokio šiais metais?'.

Idėjos buvo kelios. Radau Ultra distancijų ir net masčiau, kaip čia man prasibėgus Royal Parks Ultra Londone, ar Dingle Ultra Marathon Dingle miestelyje Airijoje. Abu variantai paskaičiavus pasirodė arba laiko, arba pinigų prasme nedėkingi...

Vėl duobė. Kelias savaites deginau raumenis Crossfit treniruotėm ir vis masčiau, ką čia tokio kitokio nuveikus? Persimetęs keliais žodžiais su Andrium Ramonu išgirdau, kad reiktų išnaudoti dienas poilsiui, o kitas tikslas pats ateis. 

Išsigelbėjimas! Vieną rytą Statoil degalinėje aptikau Danske Bank Vilniaus Maratono gidą. Taip, jie, kaip kiekvienas save gerbiantis miesto maratonas, išleido spaudos ir ne šiai sau, o labai gerą žurnaliuką. Jis pilnas informacijos, reklamos ir straipsnių ir, tiesą sakant, labai įdomus tiesiog paskaitinėti. Čia man šovė mintis. Dean Karnazes kažkada yra paminėjęs, kad jis buvo panašioje situacijoje, kai norėjo bėgti su draugais, bet truputi daugiau nei draugai. Kaip jis tai išsprendė? Viskas labai paprasta. Jis užsiregistravo į maratono bėgimą, bet iki jo starto atbėgo dar tiek pat. Sumoje su šypsena įveikė apie 80km ir finišavo su draugais. Su draugais žadu bėgti ir aš. Vienas jų nori įveikti Maratoną per 3:59:59. Pažadėjau padėti ir bandysim laikytis kartu. Bet kodėl gi iki starto man neatbėgus?

Ir išties, jei jau daug kas burnoja, kad trasa nebus dėkinga, tai kodėl gi neapturėjus kitokio išgyvenimo? Negali visų maratonų nubėgti rezultatui. Negali visų pergalių siekti, nes kaip kažkada mintimi pasidalino mano gyvenimo žmogus - Ieva - 'nuo nereikalingų pergalių lieka tik nuovargis'. Taip, šitoje vietoje ne vienas manęs turbūt paklaus, tai kam išvis bėgt, jei nelaimėsi ir dar trasa nekokia? Bėgti skatinu, nes tai mūsų maratonas. Lietuviškas, didelis, rimtas ir kartą metuose vykstantis renginys. Nemokėkit už startą tam, kad paremtumėt renginį, mokėkit tam, kad jame sudalyvautumėt.

Tik žinomą, čia aš prie savo skatinimo pridėsiu ir dar tai, o kodėl jo, o ypač Dešimtojo (Jubiliejinio) negalima nubėgti kitaip? Judinu, ne tik bėgti nuo namų iki starto (nes kai kuriems tai duotų didesnį nei mano planuojami 50km sumoje), bet bėgti pasišnekant, sustojant apsikabinti, nusifotografuojant ir paskatinant kitus bėgikus. Bėkit išnaudodami trasą ir pasigrožėdami Vilniumi, pasiklausydami muzikos, kuri groja jums aplink trasą, pasidalindami 'high five' su pažįstamais veidais ir paragindami stojančius ir einančius. Išgyvenkite trasą.

Kodėl nestartavus iš pačio galo? Tai ne tik pridės motyvacijos judėti į priekį ir kartas nuo karto lenkti lėtesnius, tai kartu ir parodys kitokią perspektyvą į bėgimą! Nesijaudinkit, jūsų garminai, suunto, endomondo appsai ir t.t. viska fiksuos. O jūs tuo metu išgyvensite trasą. 

Ir žinot ką? Išduosiu mažytę paslaptį, iš šio bėgimo ilgai prisiminsite tiek trasą, tiek matytus veidus, tiek išgyvenimą. Kiek kitaip, nei varžybinį startą ir sunkius kilometrus bei bandymą atsigauti po finišo. Tiesa?

Na, atsipalaiduojam, išmetam rezultatą iš galvos ir pabandom išgyventi kilometrus kiek kitaip.

Aš už bėgimą iki starto ir 42km įveikimą su draugais! O tu ar prisijungsi?

P.S.

Už tokią mintį einu išgerti vyno. Nu taigi ne rezui bėgsim :)