It's full of stars! Ant akmens šiąnakt dėsime galvas

O va šįkart apie Zugspitz Ultratrail aš nerašysiu. Dauguma ten buvot, nukovėt žvėrį ir žinot apie ką visas reikalas. Nežinančius dar pasieks žinia tuoj pasklisianti Lietuvos lygumose. 

Šįkart aš apie Lietuvos elitą, grietinėlę, žvaigždes. Šįkart aš apie: Joną Žakaitį, Vaidą Žlabį, Dovilę Noreikę, Marių Noreiką, Dainių Liutkų. Kas čia tokie? Aaaa... Apie juos nei rašo, nei šneka, nei telikas rodo. Tiesa. Bet tiesa, nėra niekada viena. Šią tiesą reiktų papildyti keliais faktais. Jonas su Vaidu įveikė Ultratrail, o visi kiti Supertrail distancijas.  Prie to reiktų pridėti, kad mūsų šimtukai padarė tai su šypsena, nors ir per sukastus dantis, o 60-tukai su nuotykiais. Na, gerai, nubėgo ir? O čia kita istorijos dalis. Trasą aš bandžiau ir ji mane palaužė dar 40-am kilometre. Tai, ką jie atliko prilygsta 180km plento, jei imta 100km distancija arba 100km plento, jei imta 60-ies distancija. Na, gerai, čia daug bėgo, tai tipo maratoną, ar kaip jūs ten vadinat? Ne. Maratona jei ir bėgo, tai mažiausią distanciją pasirinkę, bet ir jų pastangos prilygsta 50km plento. Žmonės, kuriuos aš išvardinau išgyveno nuotykį, kur reikėjo kovoti su laiku, už gyvybę, prieš saulę ir dehidrataciją ar net  pralenkti kalnų ožius. Kuo tai įspūdinga?
Trukmė, kurios reikėjo įveikti kelią varijuoja nuo 8val. iki 14val. fizinio krūvio. Bet tai jie sustoja gi? Nu, nebėga gi visą laiką? Nebėga, bet susidūriau su žmonėmis stotelėse ir mums visiems sutojimas trunka iki kelių minučių, na, kaip kad sustojus ilgiau stlikti antgamtinį reikalą. Na, o tai valgo ką nors, ar geria, ar čia taip visą dieną ant nieko ir varo? Geria. Vandens suvartojama nuo 7 iki begalės litrų. Geriam ir kavą. Maniškė surasta 25.6km turbūt buvo skaniausia, kokią esu gėręs per visus metus. Geria ir RedBull'į. Vaidas griebė jo 80-am km ir kiek pailsėjęs nulėkė toliau. Tiesa, Dovilė varė ant 'sauso' pirmus 15.6km, nes suplyšo jos vandens puslė. Pridėsiu, kad per pirmus 15.6km mes surinkom apie 800m sukilimo. Ar čia aukštai? Na, kaip 250 aukštų dangoraižis. Žinoma, šiuo atveju reiktų jį ištempti per 15.6km ir dar visą šitą pastatą prabėgti. Truputi kitoks jausmas, negu 2km bėgimo takeliu...

Galiausiai visi kiti mini niuansai kaip slidi danga, trail tipo laiptai, žvirkelis saulėje be galimybės išnaudoti šešėlį ir temperatūra kintanti nuo 8 plius, kur matomas išsilaikęs sniegas iki 20C, kur kūnas turi nuolat vėsintis. O dar nepaminėjau, kad visa tai daroma, su kuprine ant pečių, kuri sveria apie 3kg? 

Spėju kartais pagalvoji, kad papus pasididinti būtų daug lengviau. Taip iškart į teliką papultum. Spėk iš naujo. Mes nedarom, kad būtų lengva, nedarom, kad būtų norma, nedarom, kad būtų... Ech, tiesiog. 

Bet dėl to mes ne telike, mes tikri. Kartais pagalvoju, kad galėtų tos tikrosios žvaigždės bėgiodamos šviesti, tada ir liaudis suprastų, kad yra kelių aplink apie kuriuos net nesapnavo.

Kai kitą kartą garbinsi šūdadėžę išeikm prasibėgti. Na, kelis km. Kai jau spjaudysies pakrūmėj prisimink tuos, kurie dega trasoje, kad išgyventų svajonę, bet ne tą apkrautą papais ir iliuzijom, o tikrą ir kruviną - ir labiausiai žmogišką.

Sumuoju trumpai. Lenkiu galvą prieš tikrą elitą ir nekart trasoj norėjau padėti ją ant akmens. Medalis, kurį laikote rankoj turi būti simboliu tos mažytės paslapties apie tą didelį išgyvenimą. Jis nemirga taip, kaip tuščios eterio frazės, bet blizga taip kaip nepasiekiamos žvaigždės.

Nesiplėsiu apie Andrių Ramoną ar Gediminą Grinių, nes ten jau reiktų apie normaliam žmogui nesuvokiamą galaktiką pasakot...

Pabaigai kiek tech detalių. Ėmiausi Supertrail distancijos, kuri susideda iš 60.7km su 2.973m sukilimo. 

Trasa prasideda autobuso kelione iš Grainau i Leutasch (apie 50km nuo Grainau). Startas 9:00 vietos laiku. Trasos legenda 8:45 (vokiškai). Trasos eiga: apie 3km gatvės ir šaligatvių su mini pabangavimu skirta apšilimui, prasidedantis sukilimas ties 3,5km ir nesustojantis iki 730m nuo pradinio taško. 

Toliau, pasiekus kalno viršūnę ir susukus apie 8km, bet surinkus apie 800m sukilimo, na, ir prabėgus karvių ganyklą su krūva minų, leidžiamasi žemyn.

 Sniegas, akmenys ir truputis mėšlinėjančio purvo su keliais trail tipo laiptais ir jau 13km. Truputis miško tako sukilimo. Danga pliurzinė ir viskas paduoda mėšlu (turbūt dar nubirėjusiu nuo karvių ganyklos). 

Šitaip pora km ir jau 15.6km įveikta. Pirma maitinėlė. Toliau 'flat out' iki 25.6km. Vadinu tai flat,  nes visą tą atkarpą prabėgau laikydamas apie 5:05 ir sulėtėdamas, kur širdis rodė, kad sunkoka kuprinė ant pečių. 25.6km maitinėlė už namo su vaizdu į medžiais dengtą šlaitą. 

Toliau sukilimas drėgnais ir slidžiais miško takeliais, bei keli trailo laiptai. Tada žvirkelis su pabangavimais ir išbėgimas link ežero. Pasiektas 29.9km, kur tikėjausi maitinėlės, bet ji pastatyta kiek toliau. Punktas kirstas ties 30.2km, kur žymima V7 maitinėlė. Nuo čia smagusis banguojantis žvirkelis, kuri pavadinau 'rolling hills'. Juo tiek užsiroulinau tolimesnius 10km, kad pasibeigė vanduo ir pradėjo tirpti kūnas. Ši atkarpa karšta ir banguojanti sukilimu. Iki kito punkto per 10km surenkama apie 500m sukilimo. Sekanti maitinėlė 40.8km įrengta kalno papėdėje. Prieš ją reikia įveikti apie 200m sukilimo trail laiptais. V8 punkte baigėsi kelionė, tad likusią dalį trasos reiks susirinkti iš basetrail distanciją bėgusių ožių.

Medikų laukiau su visą kelią lydėjusiu meška, kurį žmona atsiuntė slapta lagamine :)