Monday 29 June 2015

Šikna. What goes in must come out.

Sėdžiu su Cocacola buteliuku ir kažkaip nusprendžiau parašyti apie mitybą. 






Ne kartą manęs klausia treniruojami žmonės kaip maitintis. Ne vienas suprantam, kad ilgas kelias storos šiknos link nueitas ne vien tik per sėdėjimą ant sofkutės. Oi ne. Prie to puikiai prisideda ir maistas, arba tiklsiau, kokybiško maisto nevalgymas, kuris laikui bėgant ne tik užaugina tą taip nepatogų užpakalį, bet ir formuoja realius pavydžius kaip žmonės nusivalgo iki mirtinų ligų. Kai skaitai šį paragrafą, pridėk ranką prie širies, jei pažįsti žmogų su cukriniu diabetu ar eikim dar arčiau, vienas tavo šeimos narių serga juo. Paklausęs šio klausimo dažnokai pamatau daug pamaldžių veidų...

Kodėl mums ateina tokia šikna, nors turim visas reikiamas priemones sužinoti, ką valgom, kada valgom, kiek valgom. Va nueik iki šaldytuvo ir paimk iš ten pirmą pasitaikiusią pakuotę. Gramai, angliavandeniai, kalorijos - viskas vienoje vietoje aiškiai ant etiketės. Tiesa? Na, pomidoras neturi etiketės, bet apie tai kiek vėliau.
Grižkime į jaunas dienas. Mama žadindavo iš ryto ir kepdavo blynus pusryčiam. Pietų sriubą pagardindavo duona. Vakarienei būdavo kugelis ar Uncle Ben's ryžiai su daržovėm. Viskas būtų puiku, jei ir toliau taip tęsiant, gyventume tuo pačiu vaikišku kūnu. Jis jaunas, neužterštas, jame vyksta itin greita medžiagų apykaita ir jis pasakiškai greit atsinaujina, atsistato. Nuolat lakstant laukais jis dar ir fiziškai aktyvus. Niekada kaip ir nekeliam klausymo, ką valgyt ir, žinoma, paklausus tėvų visalaik gaunam atsakymą, kad jų vaikas yra pats gražiausias. Šią istoriją kiek sudaužo du dabartyje pastebimi momentai: 1 . vaikai tunka ant akių ir tėvai vis labiau tai ignoruoja. 2. 'maisto' pasirinkimas taip išaugęs, kad cukraus formos turi nesuskaičiuojamą skaičių pavidalų. Anksčiau Petriukui barstydavo cukrų and braškių, kad būtų skaniau ar mirkydavo agurkus į medų, nes reikia gi cukraus sumaitinti daržoves. Dabar gi Petroidas jau net nebemaitinamas daržovėmis. Gerai, kad jis gauna bulvyčių Fri (kurios įrašomos numeriu 1 vaikų menu) ir to užtenka, nes Petroidas ir taip dienų dienas praleidžia prie X-Box'o ar žiūrėdamas teliką. Vaikas nebėra sveikas, vaikai transformuojasi į kyborgus. Kiek jie gyvens? Ne kartą girdėjau juokaujant, kad paskutinės kartos jau sieks 100 ar 120 metų lengvai.
Kodėl viskas taip ridenasi šiknon ir niekas berods nieko ir nebedaro? Priemonės visos čia ir, atrodo, viskas ką reikia daryt, tai įdėti minties į tai ką valgai. Deja, šios dienos žmogus deda mintis i smartphone'us, o ne į tai, kas guli jo lėkštėje. Dar daugiau, sunkiai kur jau ir lėkštę beišsiimam, ypatingai kai greitas maistas taip patogiai tūno dėžutėje ir telaukia kada jį pašildysi.
Na, o jeigu nepiktai? Jei taip konstruktyviai? Tai kaip čia yra, kad maitinuos gerai, nes visko prisiskaičiau ir visgi svoris nekrenta, o gal net auga. Dar idomiau, aš sportuoju, bet svoris nekrenta, tai ar čia reikia ką su maistu daryt?
Su maistu reikia daryti visalaik ir nesvarbu ar jūs sportuojate ar ne. Maistas yra fundamentalus komponentas gyvenimo kokybei. Šiame įraše nedėliosiu viso liežuvįlužtančiųterminologiniokonteksto. Nesigilinkim į insuliną, angliavandenių dozavimą - visa tai galėsim aptarti susitikę. Esu drąsus apie tai kalbėti, nes, deja, bet eksperimento būdu ant savo draugų išbandžiau kelis mitybos principus. Kodėl? Jie vis skundėsi viršsvoriu, cholesterolio normų nukrypimu, kraujospūdžio bėdom, galiausiai nedėkingu virškinimu ar net nemiga. Kaip tai išsprendžiama? Pasikartosiu - žiūrėk ką dedi į burną.
Gerai, čia kiek griežtai. Na, ir visi žinom apie visokius angliavandenius, baltymus, riebalus, cukrų ir pan. Ką dažnai praleidžiam pro akis? Du labai paprasti momentai: 
1. angliavandenių (labai jau supaprastintai cukraus) mums reikia kiekvieną dieną. Deja, angliavandeniai (toliau anglys) slypi įvairiais pavidalais ir maisto pramonė net maskuoja juos. O taip! Paslaptis!
2. riebalai nedaro jūsų riebiais. Ne viena dieta paremta riebalų perdozavimu. Kodėl? Nes jie hormoniškai neutralūs ir negriauna insulino- glikogeno ciklo.
Tai kas man iš to? Tiesa. Aš vėl nusukau į detales, o šios dienos žmogui detalės nėra svarbios. Neturim tam laiko. Kaip ir gal pamirštam laiką sau. Na, bet visgi apie tai, kaip man maitintis, jei jau suradau laiko sau.





Trumpai:
1. anglių suvartojimas turi būti nuo ryto iki maždaug dienos vidurio. Vakarinis angliavandenis, jei jį naudojam turi būti labai vandeningas - imkit daržoves, kurios turi daug vandens ir mažai cukraus (be to, lėto pasisavinimo).
2. baltyminis maistas turėtu būti vartojamas antroje dienos pusėje ir per vakarienę. 
3. vandens maisto metu nereiktų gerti, nes jis plauna maistą ir neleidžia pasisavinti naudingų medžiagų. Vandeni gerkit ir tikrai nemažai, bet jei artėja maistas, tai laikykitės 15-30 taisyklės. Vandenį ggerkit 15min prieš maistą ir 30min po jo.
4. išmeskit iš raciono visus greituosius anglius.
5. maisto porcija turėtų susidaryti iš maždaug 500g maisto. Jei pažiūrėsit į maisto išsidėstymą lėkštėje, tai jūsų delno dydi turėtų atstoti baltymai. Likę du trečdaliai lėkštės gali būti užpildyti daržovėmis ir labai nedaug riebalo.
6. pusryčiai nėra pagrindinis valgis. Labai svarbu stebėti savo aktyvumą. Jei sportuojate iš ryto, ar veikiate ką aktyvaus, tai jums maisto gali net nesinorėti. Labai svarbu išgerti vandens. Noras valgyti ateis po sporto. Yra žmonių, kurie visai nemėgsta pusryčiu ir tai nėra blogai. Visi organizmai skirtingi.
7. sekite ką suvalgote. Pabandykit pastebėti save kelias savaites. Nusifotografuokite, užsirašykite ir peržiūrėkite. Pamąstykite, ką galėjot padaryti geriau.
8. patraukite nuo periferinio regėjimo lauko visus šūdmaisčius. Kitaip? Išmeskite viską, kas yra nulinės kalorijos ir neturi jokios vertės. Viskas kas turi blizgančias pakuotes ir galioja iki kito šimtmečio turbūt nėra maistas. Kodėl? Nes maistas linkęs gesti, o kažkodėl tas pakuotėje galioja net 13 metų...
9. apsiribosiu devyniom, nes čia ne įsakymai. Laikykitės ritmo. Valgyt nepamirškite tarp valgių palikite mažiau nei 4 valandų tarpus. Kodėl mergaitės, kurios nevalgo ir numeta svorio, tik pradėjusios valgyt dar daugiau jo priauga? Paprasta. Jei aš jus laikysiu uždaręs be maisto tris paras rusyje, tai iš jo iš lindę griebsit pirmą valgomą objektą, nes nežinot, kada toliau būsit uždarytas į rusį. Taip elgiasi ir tas alinamas kūnas. Kai tik jam duoda maisto, jis jo prisikaupia, nes gali vėl tekti badauti.

Pabagai:
Bėgikams reikia baltymo. O taip! Bet jie gi ne kačiokai? Tiesa. Tiesa ir tai, kad endurance (ištvermės) sportai degina nemažai raumeninio audinio. Raumeninis audinys jus neša į priekį. Pameskit tą klasikinę svajonę, kur anglys išgelbės rezultatus. Jei pamiršite baltymus, tai baigsit hiperinsulino finišu. Perkaitęs organizmas, lėtas atsistatymas, nuolat skaudantys raumenys ir t.t. Kai jau pradėjo skaudėt raumenis, tai žinok, kad raumenis ir reikia atstatinėt. Žinau, jūs galit pasiskaičiuot ir viską susižinot, nes bėgikų bendruomenė bene ne smalsiausia iš visų man žinomų. Prie šito, bananai nėra pirminis kalio šatlinis.. juos mes įpratę valgyt dėl greito cukraus. Juodos pupos turi 4 kartus daugiau kalio...

Greitieji anglys, kuriuos reikia mesti iš spintelių ir šaldytuvų, jei norit mesti svorį ir normalizuoti cholesterolio kiekį, kraujospudžio bėdas, organizmo užteršimą bei priklausomybę cukrui:
1. Tešla (makaronai irgi out, jei jie ne pilno grūdo)
2. Bulvės
3. Ryžiai (tie baltieji, ne ilgagrūdžiai)
4. Apdoroti anglys (avižų dribsniai, kurie paruošiami per 3min, manų kruopos, ryžių trapučiai ir kruva viso kito velnio, kurio etiketėje krūva cukraus ir tik keli lašai baltymo ar riebalo). 
5. Jogurtukai su skoniu. Jei yra skonio, reiškia yra krūva cukraus.
6. Varškės sūreliai
7. Jau rašiau tešlą, bet būsi paslėpęs kokią duonytės riekę, ar keksiuką užantyje. Atiduok priešui.
8. Krakmolas. Krakmolingi produktai.
9. Cukrus. Baltas gražus visalaik viliojantis cukrus. Dekstrozė, maltrozė dar velniažinkokiozė. Atiduok kaimynui. Nemaitink šaukštais savęs ir pagailėk savo vaikų.
10. CocaCola. Apskritai viskas, kas burbuliuoja su skoniu.



Ok, kai viską išmečiau, tai nebėra nieko šaldytuve ir skaniukų stalčiuje. Kas dabar?
O dabar eik apsipirkti tik protingai. Paimk daržovių, paimk riešutų, paimk mėsos. Sriuba neturi būti su duona. Vakarienė neturi būti su makaronais ar ryžiais. Kava neturi būti su keksu. Taip, karts nuo karto bet ne reguliariai. Duok savo kūnui atsigauti ir pradėti deginti tą lašiaką, kurį sukrovei cukraus dėka. Riebalas jo nesukrauna... Kiek tai užtruks? Priklausomai nuo to, kiek laiko šikninaisi. Jei tai truko kelis metus, tuomet kūnui dažnai užtenka keleto mėnesių, jei keliasdešimt metų, tai gali tekti prižiūrėti maistą ir keletą metų. Viena aišku. Žmonės numeta kilogramus, tvarkosi apimtis, mažina cholesterolio kiekį, o jei dar ir prasibėga, tai žiūrėk nebedūsta lipdami į 4 aukštą. Beje, jei iki to aukšto lipant, jaučiat kvėpavimo nepatogumų, susirūpinkit jau dabar... 

P.S.
Sumečiau kiek skubėdamas, nes nu CocaCola laukia, bet laikui bėgant papildysiu blogųjų maistų sąrašą.









3 comments:

  1. hi5 už linksmą rašinį, bet ne už cocacolą (taip taip žinau bėgimui ji tinka, atstato cukrų-greita energija; o ir kartais reikia turėtu nuodėmių :))
    Liūdna žiūrėt net į darželių meniu. Ką bekalbėt į darželius, jei po savaitgalių susirinkę vaikai pasakoja, kaip valgė mcShite, arba sosiskas, arba kažką iš maximos. Liūdna, kad žmonės nebegamina, ir nesuvokia, kad maistas- tai pirmas dalykas, kuris veikia sveikatą. Smagu, kad daugėja sportuojančių (bent naiviai tikiuos), o tokie žmonės labiau pradeda rūpintis vidiniu kuru.
    O dabar metas grįžti pas rupią juodą duoną pusryčiams.. :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Nuodėmė karts nuo karto toleruotina ir netgi gera. Ne veltui žmonės specializuojasi deserto rinkoje. Tiesa, tai ir turėtų būti desertas. Kartais, labai retai, dar rečiau. Kitaip jis tampa kasdienine duona ir nebevertinamas, o dar blogiau, kasdien vartojant ir nebepastebimas... truputis po trupučio užauga lašinučio.
      O problema, kurią paliečiau labai didelė ir opi. Skaudžiausia tai, kad mes milijoninius derlius turime farmacijos pramonėje ir vos vos komunikuojam nekokybiško maisto žalą. Viskas darosi greita, patogu, nebereikalaunt minčių ir laiko. Tiesiog, pirk dėžutę ruošinių ir kišk į burną.
      Judam toliau.

      Ačiū už cool nuomone!

      Delete
  2. Man skaudėjo, kai mano vaikinas paliko mane, norėjau, kad jis sugrįžtų. Man buvo perskaityta keletas liudijimų apie meilės burtų metimą, vadinamą dr. Ogala, kaip jis daugeliui žmonių padėjo per 48 valandas sugrąžinti savo buvusius meilužius. Nuoširdžiai aš tik galvojau, ar tai tikra ir ar šis vyras tikrai galėtų man padėti sugrąžinti savo mylimąjį, kurį aš taip myliu. Nusprendžiau su juo susisiekti, nes labai myliu savo vaikiną ir porą mėnesių buvome atskirai, man jo labai trūko. Aš bandžiau visomis kitomis priemonėmis jį susigrąžinti, bet negalėjau. Aš susisiekiau su Dr.Ogala ir jis man pasakė, kad mano buvęs asmuo grįš pas mane per kitas 48 valandas. Dr.ogala jį išleido, norėdamas sužinoti, kaip aš jį myliu ir norėjau. Ir atvėrė akis, norėdamas įsivaizduoti, kiek mes turime kartu. Mano buvęs žmogus vėl grįžo pas mane. Dabar rašydamas šį liudijimą su džiaugsmu širdyje. Aš esu pats laimingiausias žmogus žemėje, aš ir mano vaikinas gyvename laimingą gyvenimą, o mūsų meilė dabar yra stipresnė, nei kad ji buvo dar prieš jam išvykstant ir išsiskyrus su manimi. Visas ačiū Dr.Ogalai už per didelį darbą, kurį jis padarė dėl manęs, padėdamas man sugrįžti su buvusiu vaikinu. Norėčiau atsisakyti dr. Ogala el. Pašto adreso čia ir tikiuosi, kad pamatysite šį liudijimą ir susisieksite su juo, jei turite mylimąjį, kurio tikrai norite atgal.
    PAŠTAS: Drogala03@gmail.com ARBA
    SKAMBINKITE / „WHATSAPP“: +234749668119 .. AČIŪ ...

    ReplyDelete