Wednesday 3 July 2013

Human after all

Pries pradedamas rasyti sita post'uka masciau kaip ji pavadinti. Pasilikau su dviem pavadinimais 'Human after all' ir 'Dekoduojant Ultra'.

Pamasciau sukelti cia savo mintis ir taip sekti progresa galutinio tikslo link - Baltic Cup 100km Liepos 20d. 2013. Daug skaiciu vienoje vietoje, bet jie visi reiskia viena - nusprendziau isbandyti jegas begant 100km.

Nuo ko viskas prasidejo? Prasidejo viskas pries tris metus, kai sededamas darbe nebegalejau per pilva prisistumti kedes prie stalo... Taip, buvau kiek storesnis, nei siandien. Kuo viskas baigesi? Na, dar vis nesibaigia. Susukta apie 3500km ivairaus begimo ivairiomis salygomis, nuotaikomis, atstumais, draugais. Vieni geri, kiti blogi, treti isvis neisbegti.


Bet kodel Ultra? Iki siol bandziau begti tik 42km - t.y. Maratono distancija tik du kartus. Pirmoji - 2012 Berlyno Maratonas, antroji - visai nesenai Druskininku Maratonas vykes dar si savaitgali - 2013.06.08. Gal ir nepatikesi, bet jie drastiskai skyresi. Pirmojo metu susizalojau koja ir pasitempes raiscius turejau pabaigti visa distancija eidamas paskutinius 10km. Distancija iveikta per 4:32:27. Antrasis - be traumu, su maloniu pasnekesiu ir gera nuotaika, per 4:01:44.


Sakysi pasiruosimas? Jei kalbame apie fizini pasiruosima, tai jo nebuvo labai daug, ar daugiau nei Berlynui, priesingai, Berlyno programa buvo intensyvi ir skauminga. Po Berlyno traumos ir iskritimo labai daug masciau, kodel taip nutiko, ir kodel po tokio ideto darbo tokie rezultatai. Siuo momentu suprantu. Viskas buvo per greit ir, kas blogiausia tokiu atveju, su dideliu spaudimu sau.

Kas dabar yra kitaip? Pasikeite poziuris. Pradejau begti vardan begimo. Ieskoti malonumo tame, kad galiu nesustodamas judeti ir judeti i niekur, judeti momente ir megautis juo. Keiciant poziuri po ranka pasimaise reklaminis lankstinukas, kuriame buvo rasoma, kad siu metu Liepos menesio 20d. vyks Baltic Cup 100km.  Pamenu, sestadienio darbo diena (taip, sedejau darbe, kai kiti ilsejosi) ir masciau, o kodel nepabandzius to begimo i niekur, kai tau trasa uzdaro 12-ai valandu ir kai tu gali nesustodamas arba sustodamas begti. Parasiau savo draugui, Andriui Ramonui, apie kuri galima butu parasyti atskira knyga ir uzklausiau, ar galiu isbandyti Ultra, kuri vyks po 60 dienu? Ultramaratoninikas nedvejodamas parase, kad per toki laika galima dar ir ne tam pasiruosti! Tiek ir tetruko. UZSIREGISTRAVAU.

Su nauju Mind Set'u pradejau ziureti i begima ir pradejau ruostis tam, ko dar nesu gyvenime patyres. Dziaugsmas uzplusta vien pagalvojus, kad tai dar nepatirta kelione. Ji jau nebebus fizine, nes kunas atsisakys (Ultros mini 70/80km riba), ji nebus ir psichologine - smegenys nesupranta ka tu darai, kai begi per skausma ir issidegines resursus, ji bus dvasine. 100km meditacijos su savimi ir apie nieka, apie viska ir dabar, apie kazkur ir gal niekada...

Druskiniku Maratonas iveiktas sekmingai, be didesniu skausmu ir su nemazu noru begti toliau kirtus finisa. Toliau turetu sekti kelios panasios treniruotes siekiancios 50 ar net 60km. Pradedu suprasti, kad judesiu zmogus nera uzmusamas. Nebegant greitai galima pasimegauti begimu kaip atskiru aktu, kurio metu isgyveni pasauli... ir kiekvienas savaip.

Kelione prasideda.

Destination: Ultra.


No comments:

Post a Comment