02:11 LT laiku. Pajudam nuo Mandarino. Ekipaže: Artūras, Renata, Sigita, Paulius ir aš.
Miegojau 30 min pagaminęs maistą. Savijauta truputi priplota. Vairuoja Artūras. Prisimenam istorijas apie Lenkijos pasieniečius. Imsim kelią per Lazdijus, nes ten nėra 'baltų dėžučių' (furų).
Paulius užsimena, kad laukia sunkioji kelionės dalis. Vėliau reiks tik prabėgti. Pasitikrinau koks visų planas - sutariam, kad visi nori išlipti iš 7val. Aptariam, kad Gediminas dalyvaus su mumis ir turėtų vis labiau imtis Lenkijos, nes ką tik tapo Lenkijos Inov8 komandos nariu. Pasižiūriu i šalikelės ženklus - kažkiek išbliurę. Jaučiasi nuovargio po ankstyvo ryto ir ilgos darbo dienos. Priešakyje 15 val kelionės iki numerio atsiemimo.
8:38 LT laiku. Pavyko kažkiek pamiegoti. Po miego sėdint mašinoje jaučiasi blauzdos tempimo. Tikiuosi, kad tai nepadarys įtakos bėgimui. Praleidę vieną reikalingą posūkį, apsisukam ir ieškom išvažiavimo iš Varšuvos. Jaučiasi dehidratacijos, bet nelabai išeina atsistatinėt skysčių, nes reiktų stoti kiekvienoje degalinėje... Ką tik aplankytam Statoil neveikė tualetas. Ėjom už kampo.
9:38 LT laiku. Mini pusryčiai prie degalinės. Kažkiek vaisių, aparatinės kavos, truputis vandens. Judam Vroclavo link. Liko 433km iki kelionės galo. Oras vėsokas ir lyg ir pranašauja lietų, bet bėgimui labai tinka.
12:35 LT laiku. Stabtelėję keletą kartų pakelėse ir apžiūrėję gamtą, suktelėjom iš kelio į parkingo aikštelę, kur nemokamai mus pasitiko tualetai ir kriauklės pilnos šilto vandens! Skyrėm pusvalanduką papietauti namuose paruošta kiauliena ir pasigardžiuoti vaisių gabaliukais. Kalorijos atstatytos. Kitas taškas žemėlapyje -Vroclav. Iki galutinio taško lieka apie 150km.
15:11 LT laiku. Mes jau vietoj! Artūras suderejo su lenkų ponia gerą kainą gerai sodybėlei. Bazuojames apie 4km nuo starto. Cicha Dolina taps mūsų apsistojimo vieta šioms kelioms dienoms. Išsikrovėm, nulėkėm iki parduotuvės, kur užsipirkom maisto gal kiek per daug, nes jis čia gerokai pigesnis. Apsilankėm vietinėje pjcerijoje 'U Bazylia'. Skanu ir nebrangu.
18:00 PL laiku. Važiuojam pasiimti numerių. Organizatoriai praneša, kad startiniai paketai paruošti, tačiau numeriai vis dar važiuoja iš Vroclaovo. Viskas vietoje bus tik apie 20:00 vietos laiku arba ryt rytą. Kiek nusivylę mastom ką daryt. Numerio pasiimti atvažiuoja ir Gediminas Grinius. Lietuvos divizija vietoje. Pasitariam su Gediminu, kaip imti tuos kalnus, koks oras ir pan. Išsiskirstom iki ryt ryto.
Miegot nueinu gana anksti, nes jaučiuosi gerokai išsekintas kelionės. O vairuoti net nereikėjo. Užmiegu iškart padėjęs galvą ir vos spėjęs užstatyti žadintuvą.
Rytas 6:00 vietos laiku. Visi atsikeliam išsimiegoję, bet gal dar trūksta miego. O gal puikiai suvokiam, kad priekyje laukia nemažai krūvio. Pusryčiai, daiktų dėliojimas ir išjudam į startą.
7:15 starte. Susirenkam numerius, dalyvio paketus. Žmonių nemažai, bet organizatoriai sukasi greitai ir efektyviai. Viską gaunam su minimaliom eilėm. Dalyvio startiniam pakete: Carsberg alaus patronas!, marškinėliai!, truputis makulatūros ir dalyvio numeris su čipu.
Pasitrynę prie starto nusprendžiam parlėkti iki namų. Iš dalies dėl to, kad pamiršau mobilų, iš dalies dėl to, kad reikia įdėti alų į šaldytuvą. Suvažinėjom. Grįžę į startą susitinkam Gediminą Grinių. Paprašom patarimų iš jau patyrusio bėgiko. Labai vertingas Gedimino patarimas: pradžiai neskubėti ir pirmus 10km išsibandyti kaip jautiesi ir kaip atrodo trasa. Jei viskas gerai, tai toliau gali ir pagreitėti. Šitas labai padėjo, nes beveik visi ruošiamės išbandyti kalnų Maratoną pirmą kartą. Pajuokavom, kad mes visi apsikrovę tašėmis, o Gediminas su maikute ir 0,5l Salomon soft flask'u. Tiesa, kai vertini tokį aspektą reiktų nepamiršti, kad Gediminas subėga trasą per 4val., o mes per daug ilgiau...
Varžybos
Starte surenkam 190 žmonių. Visi labai įvairaus lygio. Pastebiu, kad lenkų moteriškės startuojančios su mumis apdovanotos vyriškais klubais. Visgi gyventi kalnuose, kur ir bėgioji, duoda savo pranašumą.
Gaunam trasos instruktažą. Trasos žymėjimas pagal kalnų trasų žymėjimo standartą: bėgti ten, kur balta/raudona ir vengti nuokrypių kur geltona/ juoda. Nelabai supratau, kodėl tai taip akcentuojama ir kodėl negaunam žemėlapių. Ir oi kaip klydau! Vėliau supratau, kad žemėlapis būtų visai naudos nedavęs, o 'raudona/balta' buvo kaip kelias į dangų!
Stojam į startą. Skaičiuojam kartu 10..9...8..7.......3...2...1 go! Nuo starto į kairę pirma ir paskutine plento atkarpa. 400m iki trailo. Apšiliminis atstumas, kurį įveikinėju gana lėtai. Suktelime į kairę ir pradedame kilti. Apie 1km kilimo surinkta apie 200m sukilimo. Toliau miško takelis labai tiesus, kur gali bėgti bėgimo žingsneliu. Iki 5km trasa panaši į Sapieginės. 5-ame km maisto punktas. Jaučiuosi labai gerai, suvalgau arbūzo ir pageriu vandens. Artūrą jau paleidau. Sulaukiau tik Pauliaus ir Renatos. Visi jaučiamės gerai. Judam toliau. Tolimesni 5km nustebino visus. Nuolatinis kilimas ir surinktas 1100m sukilimas. Danga žvyro, akmens ir miško takelio. Bėgau šioje atkarpoje apie 2km, vėliau teko greitai eiti. Į pagalbą pasitelkiau lazdas. Labai gera mintis - aplenkiau keliolika žmonių. 10-am km maitinimo punkte sulaukiu Pauliaus su Renata. Sustoję pavalgom, atsigeriam, pašnekam, pasifotografuojam ir judam toliau. Minimalus sukilimas ir prasidedantys akmens laipteliai. Pirmieji laipteliai ir aš suprantu, kad batams truksta grip'o. Lazdos prideda stabilumo, bet slidinėjantys batai stabdo ir riboja bėgimo judesį. Riedu lėtai. Paleidžiu Renatą, kuri kaip gazelė nušokliuoja į priekį ir toliau jos nepavyju. Kadangi tempas sulėtėja suvalgau porą Nectar geliukų (per visą bėgimą jų suvartojau apie 4, visa kita buvo bananai ir arbūzai maitinėlėse). Lėtai judu toliau. Daugiau akmeninių laiptelių. Pasibaigusi akmenuotų laiptelių atkarpa ir takas pereinantis į žvirkelį. Esam kalno viršūnėje ir gaunu pirmą vėją. Darosi kiek šaltoka, bet pamastęs, kad tuoj turėtume pradėti leistis nesidedu striukės. Pakilęs iki namelio, kuris pastatytas ant kalno (ir kaip iki čia kažkas užtempė plytas statyti namelį) sutinku savanorį, kuris nukreipinėja žmones ir sako: kad nuo čia jau tik žemyn. Apsidžiaugiu, bet per anksti. Žemyn man tais pačiais akmenų laiptais. Ridenuosi kaip močiutė ir galvoju, kad nekokia mano įranga imant kalnų maratoną. Akmenų laiptelių atkarpa tesiasi kokius 3km ir nusileidžiu iki 20 trasos kilometro. Nuo čia prasideda bėgimas upelio vaga, kuri sudaryta iš sumestų akmenų. Išgirstu žingsnius už nugaros ir sunkesni kvėpavimą. Atsisuku ir suprantu, kad parbėga vietinė begikė. Mandagiai užleidžiu ją, nes suprantu, kad judėsiu letokai. Ji padėkoja ir nulekia į priekį. Prabėgus kokį 50m plojasi į akmenis taip, kad net miškas sužvanga. Paklausiu ar viskas gerai, o ji pasipurčius nubėga toliau. Suprantu, kad laukia sunkiausia atkarpa trasoje. Paleidęs ir Paulių bandau rioglinti žemyn. Pradžia nėra sunki, bet pajaučiu, kad kaip karvė su pačiužom šliaužiu pirmyn. Praleidžiu apie 20 bėgikų, kurie jaučiasi daug drąsiau. Praleidęs juos judu tolyn ir pyst slisteliu ant slapio dublino akmens ir drebiuosi ant nugaros taip, kad man galvoje sužvanga. Guliu ir galvoju: kojas jaučiu, rankas jaučiu, galva vietoj. Nugara trinktelta,bet galiu atsistoti. Apsižiūriu. Nuo laikrodžio nubrozdinimas, kuris vagoja tolimesnę dilbio dalį. Persidedu laikrodį ant kitos rankos, išgeriu vandens irbandau judėti toliau stebėdamas, kaip jaučiasi kūnas. Viskas lyg irok. Žinau, kad maždaug už 800m maitinimo punktas, kur bus ir medikai. Kadangi išsiskyrė adrenalino, tai nestabdau, nes jis blokuoja skausmą ir galiu judėti. Kažkaip nusikapstysiu. Upelio 3km atkarpą įveikiu per 40min... Pasiekiu punktą, kur manęs laukia susirūpinęs Paulius. Pamatęs, kad prabėgo 20 žmonių, o aš vis nesirodau, nusprendė sulaukti. Pasitariu su mediku, kuris mane apipila dezinfekciniu skysčiu ir įsivertinam, kad galiu judėti toliau. Palinki sėkmės ir padėkoję judam pirmyn. 23km pasiektas per 4val. Suprantu, kad tikslas 'išlipti iš 7val.'jau nebepasiekiamas. Reikia judėti, bent kad spėčiau iki 8val., kada uždaroma trasa. Toliau kažkiek sukilimo, truputis tiesiosios ir vėl sukilimas. Šįkart pribėgu akmenų laiptus, kurie tęsiasi iki 30km. Nuolat kylantys laipteliai prideda dar 600m sukilimo. Sumoje jau turiu apie 2020m ir žinau, kad pabaigus laiptelius dar trūksta sukilimo ir reikia laukti dar siurprizų. Beje, ši atkarpa einasi nesunkiai, gal dėl to, kad judu lėčiau, o gal dėl to, kad kažkiek praeina baimė, kurios gavau upelio vagoje. Užlipau. Dar vienakalno viršūnė ir nerealūs vaizdai. Suprantu, kad spėju į 8val. tad sustoju pasigrožėti visur, kur gražu, o gražu vos ne kas kilometrą. Galiausiai su nuolydžiu akmeniniais laiptukais pasiektas priešpaskutinis maitinimo punktas, kur savanorių paklausiu, ar aš ne paskutinis. Pasijuokę jie pasako, kad tikrai ne, atiduoda man visą likusį arbūzą ir palinki sėkmės. Labai nesilaužau, nes arbūzo norėjau jau kokius paskutinius 5km. Žinau, kad liko dar 11km, tačiau didelė to dalis, tai nuokalnės, pasiruošiu. Išsitraukiu iPod'ą, užsidedu skarelę, kuri dengia ausis, kad neiškristų ausinės ir išgėręs kelias stiklines vandens pasileidžiu bėgti. Beje, vandenį iš kuprinės puslės baigiau dar iki 30km. Toliau tęsiasi tas pats nuolydis, kuriuo pradžiojeužbėginėjom 1000m sukilimą. Bet tai nuolydis! Pasinešu skristi. Vietomis siekiu 18km/h. Save kiek pristabdau, nes suprantu, kad dabar išsidrėbti labai tikėtina, nes apturėjau jau apie 6:30val. Krūvio ir kūnas nėra labai šviežias. Priskrendu į 36km maitinimo punktą. Pakalbam su savanoriais, kad liko dar 7km. Judu į priekį. Liko tiek nedaug, bet kojos jau vos neša. Likusią dalį bėgu, einu. Kelias jau pakankamai tiesus, bet net tai nebepadeda. Esu gerokai nuvargęs. Atsinaujinęs achilo skausmas prisideda prie nuovargio. Kažkaip po truputį įveikta paskutinė atkarpa ir lieka tik sukilimas į pilį paskutiniam kilometre. Kalnelis, laipteliai dar laiptelių ir va keli šimtai metrų iki finišo. Už posukio pamatau Artūrą, kuris mane paragina ir paduoda Lietuvos vėliavą. Laiptai prieš finišą.... Bet jau viskas. Aš subėgau trasą ir įveikiau ją per 7val. ir 40-iasdešimt kelias minutes. Spėjau į laiką ir dar gavau suorganizuotą individualų finišą!
Po šito galima mane vadinti ožiu, kalnų ožiu! O va jie tai bėga!
Rezai įdomus:
Gediminas per 3:56. Atsiliko tik 0.002sec nuo pirmos vietos. Iš finišo foto matau, kad lenkas jį apgavo su laipteliais, nes Gediminas juose stabtėlėjo. Bet nieko, jis vertas 100 proc. pagarbos. Trasoje uvau ir Žinau, ką tokio jis įveikė per 3:56...
Artūras - 5val. 07min. 55sec. Atbėgo nesunkiai ir su šypsena. Teko musu laukti vos ne 3val.
Renata - labai didelis siurprizas! Važiavo net negalvojpdama bėgti. Atbėgo 9-a iš moterų. 6val. 40min.!
Pauliai atbėgo beveik kartu (aš ir kitas Paulius).
Aš užtrukau 7val. 48min. Kitas Paulius apie 7val. 52min. Medalius gavom.
Nuotaika? Įdomi. Labai keikiau batų sukibimo trūkumą, bet kai pažiūriu atgal, tai gerai, kad gerai baigės. Krūvio prasme man gavosi apie 80km plento bėgimo. Labai idomu, nes trasa to nerodo, bet sukilimas duoda savo.
Ar verta bandyti? Žinoma ir dar kartą žinoma! Juk ne martą gyvenime tenka ožiuotis, tai šis variantas nėra blogiausias... Gal ir tu nori tapti Čainiko Ožiu?
No comments:
Post a Comment