Thursday 25 July 2013

Guru - mokomes suprasti, kas ten uz 42

Vis labiau ir labiau idomu daresi suzinoti - kas ten uz tu 42km. Prasibeges Druskininku maratone, nusprendziau, kad reikia nepaleisti geruju mane uzpludusiu emociju ir prasukti 50km. Na, zinoma, nera geresnio laiko, nei tai daryti po savaites ir 'ech' penktadieni tiesiai po darbo!

Ryte, pries vaziuodamas i darba susimeciau visa sportine tase daiktu ir susiplanavau, kaip jau vakare suksiu ratus Vingio parke.  Pirmoji Ultra bus Vingio parke, tad reikia pazinti, su kuo tuoj susidursiu.

Po darbo mazdaug apie 17:20 atsiduriau prie Vingio parko. Masina pastaciau prie Zveryno pesciuju tilto ir is jos sukuriau sau 'aid/food stationa'. Su savimi pasiemiau hydration packa su 2L vandens ir pakeliu guminuku.

Isbegau sukti ratu. Ratus pasirinkau begti ir tam, kad pasimokyciau, kaip kunas priima nuovargi ir ta pati per ta pati kelia. Pradejau begti isorine Vingio parko linija dar vadinama, ko gero, siuo metu stipriausio LT trenerio P.Rakstiko garbei 'Rakstiko ratu'. 

Ejosi neblogai. Pirma rata iveikiau kazkur per 29:30 islaikydamas gana pastovu 5:50/km tempa. Na, ka 'liko tik 9 ratai' - pamasciau. Judant toliau nusprendziau sau ivardi ti taisykle, kad pabandysiu paeiti, kas kazkur 10km ir ramiai prasieinant suvalgyti kazkiek maisto, gal, jei reiks, pasimasazuoti kojas.

Judejau toliau. Tempas tiko, tai nebuvo reikalo saves spausti, o ir vaizdai buvo visai nieko: keli tevai veziojantys vaikus, keli parko gyventojai gurksnojantys alu ir keletas F.O.C.U.S Running komandos atstovu - laikantys treniruote. Pradejo erzinti tik viena - hydration pack kuprineje nuolat kliuksintis vanduo. Na, bet begant pastoviu ritmu ir judant i niekur, tas garsas kure savotiska fona.

Naudotas hydration pack (nerekomenduoju pirkti) 



Tolimesni 5km irgi nebuvo sunkus. Oras nepasirode per karstas ir susukau dar viena rata. Nezinia, ar darbo dienos alkis, ar noras kazkaip save paruosti kol kas nepatirtai distancijai pastumejo mane prasilupti guminuku pakeli ir isimesti kelis guminukus.

Begimo metu testuoti guminukai
Labai tiko. Dar siek tiek vandens ir puse vienuolikto kilometro isnaudota prasiejimui. Planas juda tolyn.
'Na tikrai idomu, o ir ne taip nusibodo kol kas tie ratai' - pamaniau. Permeciau protu, kaip jauciuos. Koju neskauda, nugaros neskauda, rankos ok ir vis erzinantis vandens kliuksejimas, kuris atkreipia net mociutes demesi, kai pro ja prabegu. Viskas ok. Judam.
Tolimesni 10km nebuvo niekuo ypatingi. Esu beges pusmaratoni ne karta, tad pradzia distancijos siuo atveju reikejo tiesiog eliminuoti. Ties 21km, kaip jau ir isivardinau taisykle, kazkiek paejau, juk Ultros paeina, tai reikia ir man mokytis begant paeiti. Isgeriau vandens ir prasibegau dar ratuka, jau siekdamas 25km. Pries pradedant begti ir deliojantis viska galvoje, buvau sumastes toki mini nuokrypi. Kadangi dar pries savaite dariau 42km, tai sumasciau, kad sio begimo metu reikia imti Puse ir Puse distancijos, t.y pirma puse neturetu pakenkti antrai. Vadovaujantis tuo ties 25km nubegau prie savo Aid station masinos ir atsidares bagazine issiemiau Kocela (taip, ta pati virtuvini, kuri naudoja mama koldunams gaminti). Kocelas atlieka labai paprasta raumenu tempimo "lygynimo" funkcija. Zinoma, atrodziau kiek keistai apie 20:00val. vakare prie Vingio parko mini begimo sortais kociojantis sau kojas...

Visgi poveikis nerealus. Labai greit atsipalaidavau blauzdas ir soninius klubo raumenis. Man taip bezaidziant prie masinos priejo kazkas ir tarstelejo 'Labas vakaras, kolega!'. "Aha" pagalvojau, "kokie issisukimai naudojami, kai prieina pareigunas, o tu su kocelu sau kocioji kojas?". Visa laime, tai buvo mano senu laiku begimo partneris/ treneris - Dovydas Sankauskas. Dovydas uzbego i Vingio parka prasibegti. Pasitare nusprendem, kad mano laikomas tempas, jam tik idealiai apsilimui. 

Vandens suvartojes buvau jau apie 500ml su trupuciu. Uzsimeciau kuprine ir pasileidom atgal. Vis tas kliuksintis vanduo. Kazkuriuo metu Dovydas mestelejo minti "zinai, tas kliuksejimas del oro, jei nebutu oro, gal nebutu ir kliuksejimo?". Susimasciau, kad tikrai, deja taisyti nelabai buvo kaip, tad su lengvu pasnekesiu apie nieka kliuksejom dviese toliau. Siekiau 30km riba ir Ratu sukimas jau pradejo kiek veikti mane. Matesi 7 rato pradzia ir jau masciau, kaip cia pakeisti trasa, kad neisproteciau. Ties 30km Dovydasnustebo, kad as labai gerai atrodau ir nusprende, kad tokiutempu galima ir dar 5km prasibegti. Ji paleidauties 35km syki nulekes i tualeta. Dovydas nusuko begti atkarpu, o as sukau ratu toliau. Zinodamas, kad Ultros vartoja Coca-cola pasukau Aid station link ir isgeriau siek tiek kolos. PATARIMAS: jei planuojat gerti kola, tai butinai nugazuokitja, nes kitaip oras kils is skrandzio kelis kilometrus.

Atgal i parka. F.O.C.U.S Running jau senokai baige treniruote, keletas vietiniu parko gyventoju jau ismiegojo alaus miega ant suoliuko ir bande suprasti kelinta karta mato mane prabegant. 

Vandens geriau vis dazniau ir vos ne kas kilometra. Pasijuto labai didelis troskulys ir supratau, kad praleidau momenta, kai reikejo gerti. Taisykle, kuria naudoja daug ilgu distanciju begiku: gerk kol dar netroskina, nes jei troskina, tuomet jau pavelavai. Viskas paprasta ir aisku, vandens netenkam greiciau, nei kunasji pasisavina, tad reikia jo krauti dar tada, kad jo nesinori.

Siakiau 40km, kai pasidare gana sunku. Pradejau saves klausti, kodel as cia? Kam visa sita darau? Negeri nuovargio klausimai ir smegenu bandymas apsaugoti kuna. Judejau toliau, juk maratonas netoli. Ties 40km uzsukau i Aid stationa paimti dar kazkiek vandens, nes pasirode, kad jo per mazai kliuksi begant. Tolyn.

42km - as jau cia. 8 ratai iveikti ir liko dar du. Pradejo temti ir lyti. Gerai, kad sita numatydamas is Aid stationo pasiemiau wind breaker striukyte ir susiruosiau gauti lietaus. Uzsidejau papildoma sluoksni. Pasijuto keli nutrinimai sonineje srityje po rankomis nuo hydration pack kuprines. Ss pigus variantas nera pritaikytas patogiam ilgam begimui. Na, nieko - begikai nesasi skausma su savimi euforijos link. Liko tikrai nedaug iki 50, bet pradejau savepagauti, kad pradeda skaudeti viska: kojas, pedas, nugara. Darosi salta, slapia ir tamsu. Pasukau estrados link, kur isiziebe kelios sviesos. Skausmas daresi nemalonus, bet juk taip ir turi buti "tu ka tik prasibegai savo noru maratona, po savaite pries buvusio maratono". Deja, labai daug saves itikineti nesigavo... Vienisi kauksintys zingsniai, saltis ir lietus sugriove mano uzsispyrima ties 45km ir mazdaug 5val begimo. 

Link masinos ejau dalinai dziaugsmo, dalinai nusivylimo lydimas. "42+ perlipta ir tai tik treniruote, deja, 50 nepasiekta, ir tai nekaip nuteikia varzybom, kur imsiu visa 100...".

Del nepakankamo skysciu kiekio ir sustojimo pradejo kresti nevaldomas drebulys ir vos spejau iki masinos, kur isijungiau sildomas sedynes. Su geroku skausmu visam kune parvairavau namo per naktini Vilniu. 

Vienas nupuselis sau, taip ir nepasiekes tos dienos uzsibrezto tikslo.

Per treniruote sunaudota: 2,5l Neptuno vandens. Pakelis guminuku. Trecdalis buteliuko Guru kolos.

Na, ir padroztas kocelas.

Kolos ieskodamas masciau, kokio buteliuko cia man reiks. Begima priemiau, kaip pamoka, tad ir kola issirinkau su Guru lipduku.






2 comments:

  1. A tai kur pasakojimas apie 100? :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Bus ir tas. Uzsiemiau tavo blogo skaitymu, tai pamirsau apie savaji:) ten yra ka susideliot galvoje... :) na, bet jauciu, kad idomu, kaip jis begasi, tai sudesiu kazka.

      Delete