Sunday 28 July 2013

Not the last Ultra. Baltic Cup 100km




Liepos 20d. 5:00 ryto. Kai uz lango dar tamsoka, pabundu su susijaudinimo ir dziaugsmo jausmu sirdyje. Miegojau mazokai, bet zinau, kad paskutines nakties miegas nera aktualus. Svarbu ka darei kelias naktis pries, ar kelias savaites. Pajudu vonios link. Kadangi namai dar miega, o ir nei vienas kaimynas nesuprastu, kodel as cia zvalus sestadienio ryta ir turbut is koju isvirstu, jei ivardinciau sios dienos tiksla, tad tyliai uzsidedu Youtube sportininku megstama filmuka 'Rise and Shine (Nike edition)'.
Kelios minutes ziurejimo ir suprantu, kad reikia dar daug nuveikti. Apsiprausiu, uzkandu 2 vnt. grudu batoneliu ir isgeriu arbatos. Skrandis maista nelabai priima is ryto. Nieko, bus ilga diena pasisotinti. Susitikrinu visa "kit'a". Rubai check, maistas begimui check, kocelas check. Issiridenu raumenis padarau kelis itin lengvus tempimo pratimus, nes tempimo pries begima nereiktu visai daryti, taciau nusprendziu, kad esu dar uzsimiegojes ir kunui reikia signalo, kad tuoj judesim i niekur. Parymojes tualete ir nusprendes, kad viskas atlikta paprasau zmonos uzklijuoti nugara kinezi tape'ais. Liepes jai grizti i lova isjudu i kiema visgi 6:00 ir normalus zmones tikrai turi miegoti sestadienio ryta.

Masina vaziuoti, kai Vilnius dar miega, o tu judi Starto link, prie kurio nesiryzta stoti net stipriausi man pazistami vyrai yra pakankamai pakilus jausmas. Sportinis krepsys ant masinos galines sedynes primena, kad tuoj bus fun ir tiek fun, kad ir man ir kitiems uzteks. Judu ten, kur man leis begti 12val. ir niekas nieko neklaus.

Pasiruosimas


Ejau i ultra niekam nieko neisipareigojes ir vis primindavau sau, kad man nebutina isbegti visa 100, nors butu cool. Tikejau, kad galiu iveikti. Kaip Andrius Ramonas, siuo metu esantis mano Ultru dievukas,  yra kazkada pasakes: 'Zmogaus nezudo atstumas, zudo tempas'. (Si mintis istempe mane per visus 100km). 
Reiskia ismokus begti su savimi ir be kazkokiu papildomu priemoniu, kuriu elementai issenka, tu gali apibegti zeme ir viskas tik laiko klausimas. Pildant savo varikli maistu ir vandeniu gali judeti sau patogiu tempu tiek kiek patinka.

Isbandziau. Iki Ultros begau labai idomiu trasu. Druskininku maratonas kaip treniruote iveiktas per 4val. 1min. Veliau maziau nei po savaites 45km per 4val. 45min. Dar kiek toliau vadinamasis 'sumustinio begimas', kai viena diena prasibegi ilga ir kita diena panasiai ilga treniruote mokydamas kuna, kad reikia begti pavargus su skausmu ir nelabai gera nuotaika. Ziauriausia buvo 30km begimo treniruote pirmadieni tos pacios savaites, kurios sestadieni turejau begti 100... Ideja buvo nubegti 17km ir grizti namo ilsetis, kiek sumaisius kelia gavosi 30. Si treniruote taip isdegino del tempo ir nelygios dangos, kad namo grizes apie 23:00 kiek issigandau artejancios Ultros. Kai dabar ziuriu atgal, tai manau, kad viskas isejo i nauda. Skausmas per kelias dienas atslugo, atsistaciau ir i Starta stojau daug stipresnis.

Jei kas paklaustu, tai kaip ten ruoseis tam 100? Atsakyciau, kad taip pat kaip ir kitom Maratono varzybom, tik kiek padrikai tuo pat metu. Pagal ideja turejau isbegti 40,50,60km begimus. Paskutiniu dvieju taip ir nepadariau. Ar nuovargis, ar savaite sirgimo, ar siaip daug laiko reikalaujantys begimai taip ir leme, kad ju nebuvo. Zinodamas tai pradejau dirbti su smegenim. Perskaiciau Dean Karnazes knyga Ultramarathon Man: Confessions of an All-Night Runner (knyga, kuria rekomenduoju kiekvienam, kuris masto zengti i Ultra pasauli). Is jos pasiemiau labai nemazai, netgi kaip su jumoru galima ziureti i totalini issekima, nukritusius nagus, apakima begimo metu ir pan. Zmogaus valia beribe, nereikia tik jos stabdyt.

“How to run an ultramarathon ? Puff out your chest, put one foot in front of the other, and don't stop till you cross the finish line.”  (Dean Karnazes)

Vis galvoje nesiojaus minti, jei as su lengvu nusiteikimu paimu 40km, tai 100 yra 40+40+0.5x40.... Du po keturiasdesimt ir trecias netgi trumpesnis keturiasdesimtukas. Fizikos desniai cia paprasti ir tai yra tai ko as mokau kitus 'tu begi o kelias ne, reiskia tu atsidursi ten kur nori, o kelias pasibaigs'. Zingsnis po zingsnio.

Paskutine savaite nepaisant treniruotes, kuri mane visiskai sulauze daviau sau pailseti. Klausiau kuno paskutines kelias savaites ir isjudedavau i trasa tik tada, kada norejau. 

Penktadieni pries Starta pasiemiau laisva ir skyriau laiko sau. Nuvaziavau i Maistas sportui, kur susipirkau visa reikalinga chemija begimui. Beveik kaip maratonui, tik tris kartus daugiau. Berniukas parduotuveje nesuprato apie ka as sneku, kai pasakiau kiek zadu begti, tai sakau 'duok kaip maratonininkam, tik ilgesniam laikui'. 




Pasideliojau plana, kaip ka kada ir su kuo vartosiu. Pridejau ir 6 butelius 1,5l Neptuno negazuoto vandens bei 1,25l Cocacola'os. Indelyje matosi ir datules su sokoladu, gamintos mamos, kurias zadejau kramsnoti begdamas ir pakelis ar keli guminuku, kuriuos issibandziau per ilga begima.

Grizes namo islekiau i gamta truputi pasijudinti ir paziureti ir viskas ok ir kaip jauciasi kunas. Turejau kelias min pries technini susirinkima, kur dalinami numeriai ir informacija, tad nubegau iki Verkiu parko apzvalgos aiksteles ir atgal. Gavau siek tiek lietaus ir kelias minutes pasiziureti i upes vingi bei pasakyti sau, kad 'ryt mes eisim i musi, kur gali lekti galvos, gali nebuti gyvu, bet mes einam isgyventi'.

Vakare uzmigti sekesi nekaip. Laukiau dar nebuvusio gyvenime Starto.


Startas


'Dabar esu rimtu dedziu musio zonoje, kur mano kalibras gali buti kiek per skystas' - pamasciau pradejes dedi daiktu ant stalo starto zonoje.

Taip, megeju tarpe mes pasimatuojam kas nubego pusmaratoni, maratona, kokiu laiku ir kur, bet cia jau rimta... 100km ir dar laikui, nes turiu tik 12val. iki trasos uzdarymo. 7:12/km buvo tai ka galejau sau leisti, jei norejau isipaisyti i 12val. bet as atejau cia ne eiti, o begti ir begti tol kol galesiu, kol patiks, kol matysiu prasme.

Maista susidejau ant stalo. Patarimas: nusipirkite vienkartiniu plastikiniu stikliniu, kur galesite susipilti vandeni ir prabegdami pasiimti. Kiti daiktai, kaip pakaitiniai rubai, kelios medicinines priemones atsidure po stalu. Patirties trukumas, o gal laiko trukumas prie starto, nes ilgokai laukeme, kol mums paruos musu stalus leme tai, kad krepsyje atsidure bardakelis vietoj sistemingos tvarkos. Kitaip tariant viskas sumesta i kruva. Veliau per tai praradau nemazai laiko, nes reikejo pasiknisti po krepsi, o kai esi pavarges, tai nera geriausias veiksmas. 

Pasisveikines su keliais pazistamais veidais, pajudejau starto link. Varzybu numeri buvau prisiseges prie sortu, nes zinojau, kad persirenginesiu virsutini sluoksni, o apacia puikiai isliks iki galo. Prie starto matesi labai nemazai Rimtu Ultru is Lietuvos ir Latvijos. Stojo ir estafetininkai, kurie po starto sove lyg antilopes nuo musu 'letai judanciu kupranugariu'. Pradejau begti su pirstinemis ir windbreaker striuke, nes rytas buvo vesokas. Visa kita - vasarine begimo apranga. 

Keli pirmi km istirpo nepastebimai ir vis deliojantis kas bus toliau. Smegenys net nemaste apie 100, nes kol kas siekem maratono, kuri mokam begti ir jis mums nebuvo kliutis. 6km turejau greitai sustoti tualete, nes ankstyvas startas nedave pakankamai laiko to padaryti namie. +2min prie kilometro, bet daug lengvesne savijauta. Vandeni pradzioj geriau kas 4km po 200ml ir ties 6km emiau angliavandeni, kuri uzpildavau dar stikline vandens. Skaiciavau kad per 10km man isejo isgerti kazkur apie 600/700ml vandens.

Danga buvo gera ir oras vesus. Pirmi 20km prasisuko, kaip paprastas nieko nezyminti skaiciukas laikrodyje. Tiesa, ties kazkur 16km pradejo skaudeti desines kojos blauzda ir kelio vidu. Raumuo ar sausgysles, nezinau, taciau skausmas  daresi toks, kad jo negalima ignoruoti. Ultroje menkiausias skausmas gali tapti didziausia problema, nes kilometru daug ir kunas sekinamas vis sunkiau tvarkosi su bedomis. Judejau toliau, nors kirbejo mintis 'ka daryti, jei dabar tik dvidesimt kazkekintas km, o jau tokios bedos'. Stojant ir einant skaudejo labiau nei begant. Taip!labai gerai, juk begti ir susirinkom. Aplenkiau vienos rankos netekusi Latvijos begika ir pamasciau sau 'tau skauda koja, bet tu ja turi, tai gal judam toliau?'. Nuo 26km sekesi vis sunkiau, bet neleidau smegenim apie tai mastyti, juk begam dar tik iki maratono. Nuolatiniai plojimai is aplinkiniu, bei F.O.C.U.S Running komandos stipriuju begiku Remigijaus Sniokos, Agnes Sukytes ir Ievos Sukytes, kurie bego estafeteje palaikomas judejau toliau. 2km po 2km. Jei nesustosi, tai ir kelias pasibaigs. Begdamas apie 40km laukiau ateinancios zmonos, kuri turejo tuoj tuoj pasirodyt. 44km pamaciau savo Ieva. Sustojes pasakiau, kad nebejauciu desines kojosir ja reikia greit masazuoti, nes kitaip finiso nematysiu. Ji istrauke masazuokli is tases ir prasiejo per blauzda, bei soniniklubo raumeni, kuris buvo nejuokingai isitempes del pertemptos blauzdos.

Pamaciau Dieva. Kai nuo 44km kazkas tau nuima skausma, tai jausmas toks, kad dabar gali lenkti Makau. Vandens dar vandens ir judu i prieki. Zmona pastebejo ir tai, kad iki siol nepakankamai geriau vandens. Ji turbut pasisavimo angliavandeniu ir datuliu skaidymas. Pabandem mane atpumpuot pilant vandeni ir izotonini kiek dazniau nei planavau ir kiek didesniais kiekiais.


Zmona pradejo loginti ratu suvartota vandeni bei kofeina, angliavandenius ir turbo shot'us. Logas apacioje rasinelio.

Nuo 48km pradejo darytis sunkiau, bet ne fiziskai. Kojom pasakiau, kad judesim i prieki ramiai ir neskubant, bet cia pradejo lysti negeros mintys. Tiem, kas bego maratona yra pazistama, kai begant antra puse maratono nuo 30km (taip, maratono puse prasideda ten) pradeda lysti kipsiukas is uodegos ir kisti visokias negeras mintis. Manoji buvo 'iveiksim 50, nes tai dar ratas, o kas tada? Turbut pradesiu griuti, nes nesu dar tiek beges'. Tada sau atsakiau vieno Ultros begiku zodziais 'mano kojos metalines, kaip buna tiltu nesanciu kruvas masinu, mano kojos lengvos ir beveik gumines, tad ju nesutrauks ir jos gali net sokineti!'. Kiek perspaudziau su savimotyvacija, nes dabar begau 4:30/km, o sau zadejau laikyti 5:30/km pradzioje ir veliau, jei reiks, leteti. Kiek save sustabdes judejau toliau.

Kaip maza zaidima, kad mintys neuzmustu stai ka susideliojau galvoje. Begti reikia iki idomiu skaiciu.
Skaiciai, kuriu siekiau. 55, 60, 66, 69, 70, 78, 80, 84 nes du maratonai, 88, 90 non stop toliau. Visi 8etai man sekmingi. Kiti skaiciai siaip graziai atrodo. Ultroje labai sunkus velgi psichologiskai (ir as to neisvengiau) buna 60/65km. Juos kirtus smegenys klausia, kaip begsi dar beveik maratona, kai jau esi tiek nubeges? Kitaip tariant esi iveikes atstuma, kur nei stot nei begt pirmyn. Ten man padejo ziurejimas i esama momenta ir jo igyvenimas.
Nei veinu metu begimo eigoje nebegau 100, o begau po 10, veliau po 2. Ties 60-uoju km pradejau begti po 2km ir ziureti kas bus. Ratas nuo rato saves paklausdavau 'kaip jauties? Ka skauda? Ar tinka toks tempas?'. I viska atsakes - ok, judedavau toliau. Jei bent vienas atsakymas budavo - nekas, spresdavau vietoj, ka taisyt, kaip elgtis. I Ultra visi ateinasu planu, bet jis daznokai pasikeicia su starto suviu.

Begant toki ilga atstuma idomu ir tai, kad begi nuo ryto per diena i vakara. Aplanke keli draugai ir jie pasirode kaip sapne. Vienas ju uzsibuvo ilgiau ir padejo zmonai mane priziureti. Amzinas  begimo partneris Adolfas Mackonis turejo nemazai ziniu, kaip ir ka delioti istvermes begime. Aciu, Ado, mes dar prasibegsim!

Ties 76 vel paklausiau saves, kaip jauties ir kazkaip leptelejau, kad skauda desine koja, kuri daresi trauma per toki laika. Tada sustavdziau savo minti ir paklausiau dar karta ' ar tikrai tau skauda koja, kai tu jau nubegai 78km? Kitaip tariant tu skundiesi skausmu tokiame atstume, kuri zmones jau vaziuoja masina? Nejuokink, judam toliau!'. Ties 80km reikejo stoti ir saldyti kaires kojos ciurna, bei persirengti slapius rubus, nes kelis kart gavom lietaus. Koja pradejo pykti, nes kunas bande kompensuoti desine skaudancia koja ir mete kruvi ant kaires. Sito nutinka ir maratone... Bet paleisti negalejau, juk tuoj bus iveikti du maratonai.
84  - jausmas truputi vertas ekstazes, du maratonai per viena diena! Dar daugiau, liko tik 16km iki finiso. Kitaip tariant maziau nei pusmaratonis!
Deja situose kilometruose kojos skausmas buvo toks, kad galejau tik begti ir visiskai negalejau sustoti, tad zmona mesteldavo stikline i mano puse prabegant, o as apsipildavau pakausi ir kas liko isgerdavau.

Itin dziaugsminga, kai kertant finiso linija 45 kartus, paskutinius ratus tau personalas parodo, kad liko 5... 4... 3...2...1... Viskas! Kirtus finisa pajutau, kad tiek fiziskai, tiek dvasiskai galeciau begti dar 30km, o po ju gal dar kazkiek. Begimo metu niekada nebuciau atsakes kiek liko ratu. Sekiau tik km ir laika kuriame esu, nes turejau 12val limita. I pati gala begimo supratau, kad net jei reiks paeit, tai jau speju i man uz esta laiko limita. 99km rate pasiuliau zmonai prasieiti kartu, nes visi aplink ejo ir norejau pabandyti, kaip tai yra praeiti rata bei atiduoti pagarba saviskei uz tiek laiko praleisto prie starto linijos padavinejant viska. Likau nesuprastas... Visi mane judino ir sake, to jau nebus! Paskutinio neimanoma eiti, ji reikia begti! Prabegau.

Vienas keistesniu reiskiniu, tai ateinanti audra man kirtus finisa. Tk atsisedes pajudau itin dideli veja, tokios stiprumo, kad jis nuverte finiso vartus ir mestelejo juos i zmones, stalus, palapines. As sudvejojau, ar tai tikrai vyksta, ar viskas sapnas, bet zmonos brolis Karolis kartu su maniske greit surinko mane ir daiktus ir pajudejom masinu link.rezultate pamestos kelios gertuves, keli daiktai, bet visa tai prisiminimas.

100km ilgokai begasi, pasirodo ir aprasymui jo reikia nemazai laiko:) taip, Gediminas Grinius paeme Lietuvos rekorda, as aplenkiau tokius ilgaamzius lokomotyvus kaip Povilas Ramoska bei Gediminas Kinderis ir mane padejo i vieta Sada. Bet Ultra nera ekstravertiskas begimas... Jo nebegali begti kaip maratono, nes kitaip perdegsi ir iseisi is trasos jos viduryje net ir nesuprates apie ka ji... 

Isgyvensus toki begima, nelabai kas gyvenime pasirodo neimanoma. 100km - tai tik riba, kuria mes sau uzsikraunam. Jos issigastam ir del to net nesiryztam pajudinti. Tai nera nieko mistinio, ar ypatingo, tiesiog ribotas mastymo kampelis, kuri galima apdoroti ir pastumti visas ribas ar net ju atsisakyti visiskai.

Ultra - riba, kuria gli iveikti kiekvienas. Tik niekam to nesakykit. Kol zmones bijo sito skaiciaus, tol as jauciuos ypatingesnis, o tai nera blogas jausmas! :)

Ir taip, jau galit mane vadinti Ultra, nes man tai skamba kaip uztarnautas komplimentas!:)


P.S. Jei ne palaikymo komanda ir cia numeris vienas mano zmonike - Ieva, tai siandien rasyciau apie tai 'kaip bandziau, bet nepavyko iveikti Baltic Cup 100km':)

Zmonos surinktas Maisto logas:
2km -nieko
4km - H2O - datules
6km - tualetas
8km - carbo snack -H2O
10km - nieko
12km - H2O - datules
14km - nieko
16km - H2O - carbo snack
18km - nieko
20km - H2O- datules
22km - nieko
24km - magnes life -H2O
26km - vitargo gel - H2O
28km - H2O
30km - marskineliai - H2O - datules
32km - nieko
34km - H2O-datules
36km - carbo snack - H2O
38km - nieko
40km - H2O
42km - nieko
44km - H2O
46km - Carbo -H2O
48km - nieko
50km - 2xH2O
52km - nieko
54km - magnis -H2O
56km - 3xH2O
58km -enduro snack -H2O
60km - H2O
62km - izotoninis 2doze
64km - H2O
66km -H2O
68km -H2O
70km-kava -H2O- vitargo elektrolitai - persirengta marskineliai
72km - H2O
74km -H2O
76km - enduro snack -3xH2O
78km -izotoninis
80km -marskineliai, vitargo geliukas, kava, 3xH2O
82km - H2O
84km - turbo snack -2xH2O
86km - H2O
88km - izotoninis
90km - vitargo elektrolitai, puse stiklines kolos, H2O
92km - H2O
94km - H2O
96km- H2O
98km - H2O
100!!! 

2 comments:

  1. Puikus pasakojimas! Prisiskaitai kaip žmonės bėga, bet įdomiausia patirtis juk iš pačio pirmo ar tai maratono ar šimto :) Kažkada pavarčiau pasiruošimo programas 100-ui, tai kaip ir rašai, savaitiniai ilgieji bėgimai (kaip ir ruošiantis maratonui) dažnai yra apie 60-70% varžybų distancijos, ten ir mokai galvą ir kojas ištvermės. Finale aš vistiek truputį sunkiai suprantu, kaip be tų kelių ilgųjų įveikei šimtą, dar kartą bravo :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Siame deliojime sudeliojau labai daug detaliu apie tai, kaip ka kur ir kada pasiruosti panaudoti. Pasistengiau vengti pacio dvasinio arba, kaip as vadinu Mind Set, kuris ir yra atsakymas i Ultra begimus. Matai fiziologija ten neveikia jau nuo n-tojo kilometro ir tu turi begti protu, veliau sirdim, dvasia. Visa tai sudejau ir susikuri sau Mind Seta :) jis ir leidzia nebijoti, netureti ribos ir pasieki taska, kai gal ir nebegi tranze, bet tikrai esi momente ir egzistuoja tik dabar ir cia.

      Delete