Peaceful warrior. Virs begimo

Sakoma, kad Samurai - japonų kariai - mokėsi dviejų menų - karingojo ir ramaus.

Trasoje vadinu save 'kariu'. Tai užtarnauta. Kovoju su savimi, kovoju prieš save, prieš kilometrus, prieš lietų, skausmus, blogą rezultatą... Kiekvienas nešamės savo. Net į trasą stojame su savimi, savais tikslais, savo stiprybėm ar baimėm, įsipareigojimais ar atsipalaidavimu.  Bėgam kažko link, kažkur ar apie kažką, kokio nors tikslo vedami.

Atsitraukus nuo treniruočių grafiko, statistikos ir kruvos rezultatų, tiek savo tiek kitų, dažnai pamastau - o koks tas AŠ, tas bėgantis AŠ?

Always overtrain, never under recover. Po Ultros

Koja ilsis. Rasau.

10 dienu po Liepos 20d. begimo. Sitas buvo kiek ilgesnis ir tai puikiai suvokiu is laiko, kurio reikia atsistaymui.  Vakare po Ultros noro begti daug nebuvo. Nebuvo jo ir dar kelias dienas. Tiesa, treciadieni, trys dienos po, grizes namo zmonai pasakiau 'zinai, kitais metais bus greiciau'. Ji nebuvo nustebusi ir atsake, kad lauke, kada cia vel atsigaus noras lekti i trasa, nes jis nedingsta tik kartais kiek pavargsta reikstis.

Not the last Ultra. Baltic Cup 100km

Liepos 20d. 5:00 ryto. Kai uz lango dar tamsoka, pabundu su susijaudinimo ir dziaugsmo jausmu sirdyje. Miegojau mazokai, bet zinau, kad paskutines nakties miegas nera aktualus. Svarbu ka darei kelias naktis pries, ar kelias savaites. Pajudu vonios link. Kadangi namai dar miega, o ir nei vienas kaimynas nesuprastu, kodel as cia zvalus sestadienio ryta ir turbut is koju isvirstu, jei ivardinciau sios dienos tiksla, tad tyliai uzsidedu Youtube sportininku megstama filmuka 'Rise and Shine (Nike edition)'.

Guru - mokomes suprasti, kas ten uz 42

Vis labiau ir labiau idomu daresi suzinoti - kas ten uz tu 42km. Prasibeges Druskininku maratone, nusprendziau, kad reikia nepaleisti geruju mane uzpludusiu emociju ir prasukti 50km. Na, zinoma, nera geresnio laiko, nei tai daryti po savaites ir 'ech' penktadieni tiesiai po darbo!

Ryte, pries vaziuodamas i darba susimeciau visa sportine tase daiktu ir susiplanavau, kaip jau vakare suksiu ratus Vingio parke.  Pirmoji Ultra bus Vingio parke, tad reikia pazinti, su kuo tuoj susidursiu.

Human after all

Pries pradedamas rasyti sita post'uka masciau kaip ji pavadinti. Pasilikau su dviem pavadinimais 'Human after all' ir 'Dekoduojant Ultra'.

Pamasciau sukelti cia savo mintis ir taip sekti progresa galutinio tikslo link - Baltic Cup 100km Liepos 20d. 2013. Daug skaiciu vienoje vietoje, bet jie visi reiskia viena - nusprendziau isbandyti jegas begant 100km.

Nuo ko viskas prasidejo? Prasidejo viskas pries tris metus, kai sededamas darbe nebegalejau per pilva prisistumti kedes prie stalo... Taip, buvau kiek storesnis, nei siandien. Kuo viskas baigesi? Na, dar vis nesibaigia. Susukta apie 3500km ivairaus begimo ivairiomis salygomis, nuotaikomis, atstumais, draugais. Vieni geri, kiti blogi, treti isvis neisbegti.

Noriu bėgti Romoje

Noriu bėgti Romoje

Prieš pradėdamas rašyti šią apybraižą, mąsčiau kaip čia geriau ją pavadinti. Pradžioje kirbėjo noras iškelti ją pavadinimu 'Kaip bėgti Romoje?', tačiau po kurio laiko supratau, kad viskas ką noriu čia aprašyti, o ir iš ko tai gimė - tai tik noras prasibėgti Romoje.

Romą aplankėm su žmona gruodžio pradžioje. Šaltoka, sakysit jūs. Ne, tikrai ne. Priešingai - gaivu! Į Romą išlėkėm varomi vieno, kaip ir daugelis ofisinių padarų - pakeisti aplinką. Na, ir žinokit verta. O dar, jei įsimeti bėgimo batelius, tai jau panašu į gerą prabangą.