O va šįkart apie Zugspitz Ultratrail aš nerašysiu. Dauguma ten buvot, nukovėt žvėrį ir žinot apie ką visas reikalas. Nežinančius dar pasieks žinia tuoj pasklisianti Lietuvos lygumose.
Šįkart aš apie Lietuvos elitą, grietinėlę, žvaigždes. Šįkart aš apie: Joną Žakaitį, Vaidą Žlabį, Dovilę Noreikę, Marių Noreiką, Dainių Liutkų. Kas čia tokie? Aaaa... Apie juos nei rašo, nei šneka, nei telikas rodo. Tiesa. Bet tiesa, nėra niekada viena. Šią tiesą reiktų papildyti keliais faktais. Jonas su Vaidu įveikė Ultratrail, o visi kiti Supertrail distancijas. Prie to reiktų pridėti, kad mūsų šimtukai padarė tai su šypsena, nors ir per sukastus dantis, o 60-tukai su nuotykiais. Na, gerai, nubėgo ir? O čia kita istorijos dalis. Trasą aš bandžiau ir ji mane palaužė dar 40-am kilometre. Tai, ką jie atliko prilygsta 180km plento, jei imta 100km distancija arba 100km plento, jei imta 60-ies distancija. Na, gerai, čia daug bėgo, tai tipo maratoną, ar kaip jūs ten vadinat? Ne. Maratona jei ir bėgo, tai mažiausią distanciją pasirinkę, bet ir jų pastangos prilygsta 50km plento. Žmonės, kuriuos aš išvardinau išgyveno nuotykį, kur reikėjo kovoti su laiku, už gyvybę, prieš saulę ir dehidrataciją ar net pralenkti kalnų ožius. Kuo tai įspūdinga?